Eksperimentinis projektas, tiriantis, kaip gyvos gamtos elementai (sojos pupelės ir gipsas - mineralas) sąveikauja tarpusavyje, žmogui atliekant kūrėjo vaidmenį ir moduliuojant įvairius scenarijus.

Monolitinės struktūros gipso tūriai buvo maišomi su sojos pupelėmis bei žemėmis, skirtingose tūrio vietose keičiant medžiagų santykius (padauginant arba pamažinant pupelių ir žemių). Tūriams džiūstant, jų viduje susidariusi šiluma davė pradžią pupelėms dygti. Pupelių daigai, spausdami tūrį iš vidaus, palaipsniui formavo formą - ten, kur pupelių su žeme buvo daugiau, daigai skaldė objektą.

Procesui paryškinti, tūriui apdžiūvus, paviršiuje buvo pasodinta keletas augalų daigų, kurie visą ekspozicijos gyvavimo laiką buvo laistomi ir apšviesti augimo lempų. Jų augimas, kartu su pupelių daigais toliau formavo objektus ekspozicijos metu. “Ekosistema”, simbolizuojanti žmogaus svarbą veikiant aplinką,

bei gamtos jėgą visokeriopai “atsistatyti”